Dalis valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draudžiamų žmonių turėtų kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti jų teisę į PSD pagrindžiančius dokumentus. Specialistai primena, kad tokių dokumentų nepateikusiųjų gydymo įstaigose gali laukti netikėtumai.
„Būna atvejų, kai gyventojai tik gydymo įstaigoje išsiaiškina, kad yra nedrausti PSD ir jiems negali būti suteiktos kompensuojamos paslaugos. Dažniausiai tai būna niekur nedirbantys ir auginantys nepilnamečius vaikus tėvai arba nedirbančios būsimos mamos. Šių grupių gyventojai turi teisę į draudimą valstybės lėšomis, tačiau automatiškai netampa drausti, todėl jiems reikia kreiptis į ligonių kasą. Svarbu žinoti, kad valstybės lėšomis socialiai pažeidžiamų grupių gyventojai draudžiami tik tuo laikotarpiu, kai nedirba ir negauna jokių pajamų nei Lietuvoje, nei kurioje nors Europos Sąjungos šalyje”, – teigia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė.
Net 99,9 proc. apdraustųjų kompensuojamomis paslaugomis gali naudotis nesirūpindami jokių duomenų dėl PSD ligonių kasoms pateikimu, nes VLK gauna duomenis iš įvairių valstybės institucijų, registrų. Tačiau yra tokių gyventojų grupių, kurių duomenys nekaupiami jokiose informacinėse sistemose, todėl tokie asmenys turėtų patys pasirūpinti duomenų pateikimu ir kreiptis į ligonių kasas dėl PSD galiojimo. Laiku nesikreipus ir nepateikus reikiamų duomenų, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje – už paslaugas prašoma susimokėti.
Pasak N. Jelenskienės, reikiamus duomenis PSD laikotarpiui tvarkyti ligonių kasoms galima pateikti nuotoliniu būdu. Tinkamai užpildytą prašymą, t. y. nurodant vardą, pavardę, gimimo datą, adresą bei kitus kontaktinius duomenis kartu su reikiamų dokumentų kopijomis galima:
  • atsiųsti paštu VLK arba bet kuriai TLK;
  • atsiųsti elektroniniu paštu vlk@vlk.lt ar bet kurios TLK el. pašto adresu (prašymas šiuo atveju turi būti pasirašytas ir nuskenuotas arba pasirašytas elektroniniu parašu);
  • nukreipti VLK arba bet kuriai TLK per E-pristatymą https://epristatymas.post.lt/;
  • pateikti elektroniniu būdu per portalo „Mano vyriausybė” skiltį „E. pilietis”.

 

Auginantiems vaikus duomenų pateikimui parengta speciali prašymo forma, kurią galima rasti VLK bei bet kurios TLK interneto svetainėje. Pasirinkti galimybę draustis valstybės lėšomis gali tik vienas iš auginančių vaiką arba vaikus tėvų – nedirbanti mama arba tėvas. Šiuo atveju tėvai tarpusavyje turi susitarti, kuris bus apdraustas valstybės lėšomis.
„Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų ar įtėvių, auginantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų, PSD valstybės lėšomis draudžiamas pagal asmens prašymą. Vienas tėvų gali būti apdraustas valstybės lėšomis iki kol vaikui sukaks 8 metai. Jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų. Tačiau abiem atvejais vienas iš tėvų, pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi informuoti ligonių kasas apie savo pasirinkimą. PSD galiojimas suformuojamas pagal prašyme pateiktus duomenis visam Sveikatos draudimo įstatyme numatytam laikotarpiui, t. y. prašymo nereikia pildyti kasmet. Tačiau, jei šeimoje gimsta kitas vaikas arba tais atvejais, kai teisę į draudimą valstybės lėšomis norima perduoti kitam tėvui, dėl anksčiau nustatyto PSD laikotarpio tikslinimo (pratęsimo) į ligonių kasas reikėtų kreiptis pakarotinai”, – sako N. Jelenskienė.
Valstybės lėšomis taip pat gali būti draudžiamas vienas iš globėjų (rūpintojų), nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju (rūpintoju), šeimoje globojantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų ir pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, nes nedirba. Šiuo atveju ligonių kasom reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius pripažinimą globėju (rūpintoju) ir globos (rūpybos) laikotarpius (teismo nutartį, sprendimą, kitą vykdomąjį dokumentą).
Valstybės lėšomis draudžiami ir slaugantieji neįgalius vaikus. Šiuo atveju į ligonių kasas turėtų kreiptis šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių), slaugantis namuose vaiką invalidą, arba draudžiamasis globėjas ar rūpintojas, nustatyta tvarka paskirtas globėju (rūpintoju). Globėjai (rūpintojai) turėtų turėti dokumentą, patvirtinantį jo pripažinimą globėju (rūpintoju) ir globos (rūpybos) laikotarpius (teismo nutartį, sprendimą, kitą vykdomąjį dokumentą), taip pat dokumentą, patvirtinantį laikotarpį, kuriam yra nustatytas slaugomo asmens neįgalumo (nedarbingumo) lygis arba specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Valstybės lėšomis draudžiamos ir niekur nedirbančios, kūdikio besilaukiančios moterys. Valstybės lėšomis būsimos mamos draudžiamos nėštumo laikotarpiu – 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo bei 56 dienas po gimdymo. PSD galiojimui suformuoti ligonių kasoms reikėtų pateikti gydymo įstaigos išduotą nėštumą patvirtinančią pažymą, kurioje nurodytas nėštumo savaičių skaičių arba numatoma gimdymo data.
„Neretai nedirbančios nėščiosios dėl draudimo nesikreipia iki pat gimdymo ir tik gydymo įstaigoje sužino, kad PSD yra nedraustos. Bereikalingo nerimo, nesusipratimų išvengti padėtų ligonių kasoms laiku pateikti duomenys”, – teigia N. Jelenskienė.
Specialistai primena, kad savo PSD galiojimo statusą galima pasitikrinti VLK interneto svetainės www.vlk.lt skiltyje „Ar esate draustas”. Rūpimus klausimus gyventojai ligonių kasoms gali pateikti  el. paštu info@vlk.lt arba paskambinę ligonių kasų informacijos telefonu (8 5) 232 2222.
VLK informacija