Lapkričio trečiąjį trečiadienį minima Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena (LOPL).

Tai lėtinė, progresuojanti kvėpavimo takų liga. Kartu su bronchų astma ji sudaro didžiausią sergamumą kvėpavimo sistemos ligomis.

Jai būdingas lėtinis oro srauto apribojimas, dusulys, kosulys, švokštimas, skrepliavimas. Laipsniškas kvėpavimo funkcijos blogėjimas sukelia fizinio aktyvumo sumažėjimą ir gyvenimo kokybės blogėjimą. Dusulys yra svarbiausias neįgalumą lemiantis LOPL simptomas. Kosčiojimas (rytinis rūkančiųjų kosulys) gali būti pirmasis susirūpinti verčiantis ligos požymis. Ligai progresuojant kvėpavimo takai siaurėja. Per susiaurėjusius kvėpavimo takus į plaučius patenka vis mažiau oro. Žmogus pradeda dusti. Iš pradžių dusulį sukelia tik fizinis krūvis, o vėliau jis dūsta ir ramybės būsenoje.

„Tai liga, kuriai būdingi kvėpavimo takų simptomai ir nuolatinė bronchų obstrukcija. Dažniausiai šią ligą sukelia įkvepiamos žalingos medžiagos. Yra įrodyta, kad pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys yra ilgalaikis rūkymas ir tai sudaro net 80 proc. visų ligos atvejų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, LOPL yra trečia pagal dažnį mirties priežastis ir kasmet nustatoma vis daugiau naujų ligos atvejų. LOPL pradžia yra nepastebima, tačiau ją reikėtų įtarti jei rūkote arba dirbate žalingoje aplinkoje, esate vyresnis nei 40 metų ir turite vieną ar kelis kvėpavimo sistemos sutrikimo simptomus. Nors tai yra lėtinė liga visam likusiam gyvenimui, tačiau kuo anksčiau pavyksta šią ligą diagnozuoti, tuo gydymas būna efektyvesnis ir gyvenimo kokybė geresnė. Akivaizdu, kad koregavus savo gyvenimo įpročius, šios ligos yra daug lengviau išvengti, negu ją gydyti. Nieko nelaukiant pradėti reikėtų nuo pagrindinio rizikos veiksnio pašalinimo iš savo aplinkos – aktyvaus arba pasyvaus rūkymo“ – sakė Druskininkų ligoninės gydytoja pulmonologė Monika Jašinskaitė.

Yra įrodyta, kad pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys yra rūkymas. Plaučių ir visos kvėpavimo sistemos funkcijos, kaip ir kitos organizmo funkcijos, žmogui senstant, silpnėja. Jeigu pacientas rūko, šis procesas tampa žymiai spartesnis, tuo pačiu greičiau vystosi ir LOPL.

Todėl atsisakymas rūkyti bet kuriame amžiuje sulėtina šios ligos bei plaučių funkcijos sutrikimų progresavimą.

LOPL pradžia dažnai nepastebima, ji progresuoja lėtai ir plaučių funkcija labiau sutrinka tik po 20-30 rūkymo metų. Kadangi ligos pradžioje simptomai minimalūs arba jų apskritai nėra, pacientai į gydytojus nesikreipia, o liga dažnai diagnozuojama tik vyresniame amžiuje. Rūkaliai dažnai neįvertina simptomų ir galvoja, jog tai natūralus senėjimo procesas. Tada liga jau būna gerokai pažengusi. Lėtinis kosulys ir skrepliavimas gali varginti eilę metų prieš išsivystant kvėpavimo takų susiaurėjimui. Dažniausiai liga nustatoma 40-50 metų sulaukusiems žmonėms.

Kuo anksčiau LOPL diagnozuojama, tuo efektyvesnis gydymas. Sergant LOPL, ligoniui sunku iškvėpti orą. Įkvėpti jis gali visa krūtine, tačiau iškvepiant – dalis oro lieka plaučiuose (vystosi taip vadinami “oro spąstai”). Taip atsitinka dėl to, kad susiaurėja bronchų spindis ir išsiplečia bronchų alveolės.