Priėmimo – skubios pagalbos skyrius, tel. +370 313 59135

Konsultacinės poliklinikos registratūra, tel. +370 313 59144

Konsultacinės poliklinikos registratūra, tel. +370 645 10431

KAIP MUS RASTI
KAIP MUS RASTI

                                                                                                                    PATVIRTINTA

                                                                                             Druskininkų savivaldybės tarybos

                                                                                             2013 m. kovo 21 d. sprendimu

                                                                                             Nr. T1-56


VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS DRUSKININKŲ LIGONINĖS ĮSTATAI


I. BENDROSIOS NUOSTATOS


1. Viešoji įstaiga Druskininkų ligoninė (toliau – įstaiga) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti jos įstatuose numatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal įstaigai suteiktą licenciją.

2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiais įstatais bei kitais ir teisės aktais.

3. Įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose.

4. Įstaiga yra paramos gavėja.

5. Įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga.

6. Įstaigos buveinė: Sveikatos g. 30, LT – 66251 Druskininkai.

7. Įstaigos steigėja ir savininkė yra Druskininkų savivaldybė. Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Druskininkų savivaldybės taryba (toliau – įstaigos savininkas). Įstaigos savininko raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.

8. Įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Pagal prievoles ji atsako tik savo turtu. Įstaigos savininkas pagal įstaigos prievoles atsako tik ta suma, kurią įnešė į įstaigos turtą. Įstaiga neatsako už įstaigos savininko įsipareigojimus.

9. Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

10. Įstaigos veiklos laikotarpis neribotas.


II. ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, SRITYS IR RŪŠYS


11. Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas yra Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimas, teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas, jų tinkamumas, prieinamumas, siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą.

12. Įstaigos veiklos uždaviniai: organizuoti ir teikti stacionarines ir ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas.

13. Įstaigos pagrindinė veiklos sritis: asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nurodytų įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijoje, teikimas.

14. Įstaiga turi teisę verstis kita įstatymais neuždrausta ūkine komercine veikla, susijusia su įstaigos veiklos tikslų pasiekimu.

15. Įstatymų nustatytais atvejais įstaiga gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavusi įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją ir įregistruota Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre. Įstaiga privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos kaip būtinos jos veiklos sąlygos.


III. ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS


16. Savo veikloje vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, siekdama savo tikslų ir vykdydama įstatuose nurodytus uždavinius įstaiga turi teisę:

16.1. turėti sąskaitas bankuose;

16.2. turėti savo firminį ženklą;

16.3. pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą ir juo disponuoti įstatymų, kitų norminių aktų bei šių įstatų nustatyta tvarka;

16.4. teikti bei gauti paramą, paveldėti pagal testamentą;

16.5. teikti mokamas paslaugas;

16.6. sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;

16.7. stoti į asociacijas, tarp jų ir tarptautines, dalyvauti jų veikloje;

16.8. naudoti įstaigos lėšas įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

16.9. skelbti konkursus, susijusius su įstaigos veikla, ir juos organizuoti;

16.10. suderinus su Stebėtojų taryba nustatyti darbo apmokėjimo tvarką, teikiamų paslaugų kainas, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus jos pacientams turi būti teikiamos nemokamai arba privaloma laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reguliuojamų kainų;

16.11. sudaryti tikslines sąmatas, turėti tam tikslui specialiąsias sąskaitas;

16.12. įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka naudotis bankų kreditais, jei neprieštarauja įstatymui, – gauti paskolas iš kitų subjektų;

16.13. užmegzti ryšius su šalies ir užsienio partneriais, keistis specialistais, dalytis patirtimi ir kitaip bendradarbiauti.

17. Vykdydama savo uždavinius ir siekdama nurodytų tikslų, naudodamasi išvardytomis teisėmis, įstaiga privalo:

17.1. užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą;

17.2. įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;

17.3. teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje;

17.4. drausti įstaigą civilinės atsakomybės draudimu;

17.5. naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka aprobuotos ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje. Medicinos gaminiai turi būti įtraukti į Medicinos gaminių registrą, kurio nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija;

17.6. pildyti ir saugoti pacientų gydymo stacionare istorijas, asmens sveikatos istorijas, kitą medicininę dokumentaciją ir teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms įstatymų nustatyta tvarka;

17.7. Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą paciento sveikatai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas;

17.8. saugoti paciento medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka privalo pateikti informaciją apie pacientą arba kai pacientas sutinka skelbti informaciją apie jo sveikatą;

17.9. informuoti teisės aktų nustatyta tvarka kompetentingas institucijas apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, įvykusius ekstremalius įvykius, žalos paciento sveikatai padarymo atvejus;

17.10. teikti nemokamas planines sveikatos priežiūros paslaugas, įsitikinus, kad pacientas turi teisę į tokias paslaugas;

17.11. nustatyta tvarka vykdyti buhalterinę apskaitą, teikti finansinę buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms ir įstaigos savininkui;

17.12. mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka;

17.13. nenusižengti Lietuvos Respublikos įstatymams, poįstatyminiams aktams, geriems papročiams ir bendriems žmogiškos moralės principams.

18. Įstaiga gali turėti kitų teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams bei neprieštarauja įstaigos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.


IV. NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMO, DALININKŲ ĮNAŠŲ, PERDAVIMO ĮSTAIGAI, DALININKO TEISIŲ PERLEIDIMO KITIEMS ASMENIMS TVARKA


19. Įstaigos dalininku tampama įstaigos savininkui įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl dalininko priėmimo ir jo įnašo patvirtinimo.

20. Nauji dalininkai priimamai įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka įstaigos savininko sprendimu.

21. Asmuo, pageidaujantis tapti įstaigos dalininku, pateikia įstaigos direktoriui prašymą juo tapti. Prašyme turi būti  nurodyti duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti įstaigos dalininku (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė), taip pat numatomas įnašas pinigais ar įnašo vertė ne mažiau 10000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų 00 ct), kuri nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Be to, prašyme turi būti pareikštas pritarimas įstaigos veiklos tikslams. Kartu su prašymu turi būti pateikta turto vertinimo ataskaita, jei numatoma perduoti materialųjį ar nematerialųjį turtą.

22. Įstaigos direktorius, gavęs asmens, pageidaujančio tapti įstaigos dalininku, prašymą, turi per 30 kalendorinių dienų kreiptis į įstaigos savininką dėl sprendimo priėmimo. Įstaigos direktorius per 5 darbo dienas turi informuoti dalininkais pageidaujančiais tapti asmenis apie įstaigos savininko priimtą sprendimą dėl naujų dalininkų.

23. Įstaigos savininkui priėmus sprendimą priimti naują dalininką, dalininku tapti pageidaujantis asmuo tampa įstaigos dalininku, kai perduoda įstaigai savo prašyme nurodytą įnašą. Įnašą dalininkai privalo perduoti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo. Neperdavus įnašo per 30 dienų, dalininkas laikomas nepriimtu.

24. Įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises:

24.1. dalyvauti ir balsuoti įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose;

24.2. susipažinti su įstaigos dokumentais ir gauti informaciją apie įstaigos veiklą;

24.3. kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti viešosios įstaigos dalininkų susirinkimo ir kitų įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams;

24.4. kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas uždrausti įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius viešosios įstaigos valdymo organo kompetenciją;

24.5. kitais įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas neturtines teises.

25. Įstaigos dalininkai turi šias turtines teises:

25.1. gauti likviduojamos įstaigos turto dalį, neviršijančią jo įnašo vertės, jeigu patenkinus visus kreditorių reikalavimus lieka viešosios įstaigos turto;

25.2. įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitam asmeniui dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė. Valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti perduotos kitiems juridiniams asmenims Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais;

25.3. pirmumo teise įsigyti parduodamą ar kitaip perleidžiamą įstaigos kapitalo dalį.

26. Dalininko teisių perleidimo kitiems asmenims tvarka:

26.1. apie savo sprendimą perleisti įstaigos dalininko teises dalininkas turi raštu pranešti įstaigos direktoriui, nurodydamas duomenis apie asmenį (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti savo teises, bei perleidimo būdą ir numatomą sandorio datą. Apie gautą dalininko pranešimą įstaigos direktorius per 5 dienas turi informuoti kitus dalininkus. Pirmenybės teisę perimti dalininko teises turi esami dalininkai;

26.2. asmuo, įsigijęs dalininko teises, tampa įstaigos dalininku nuo jo įregistravimo įstaigos dokumentuose. Įstaigos direktorius, gavęs dalininko teisių perleidimo sandorį patvirtinantį dokumentą, per 3 dienas turi atlikti naujo dalininko registravimą. Šio dalininko turimų balsų skaičius, įgyvendinant jo teisę balsuoti visuotiniame dalininkų susirinkime, lygus jam teises perleidusio dalininko turėtam balsų skaičiui.

26.3. apie tai, kad yra įregistruotas naujas įstaigos dalininkas, įstaigos direktorius per 5 dienas šių įstatų nustatyta tvarka turi pranešti įstaigos dalininkams.

27. Jeigu dalininkas papildomai perduoda įstaigai įnašus arba perleidžia dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įrašai įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai.


V. ĮSTAIGOS SAVININKO AR VISUOTINIO DALININKŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJA, SUŠAUKIMO TVARKA, SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TVARKA


28. Įstaigos savininko ar visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas.

VI. ĮSTAIGOS ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA


29. Įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per įstaigos savininką ar dalininkus.

30. Įstaigos savininkas turi įstatymų ir šių įstatų nustatytas teises ir pareigas, jei įstaigos savininkas yra ne vienintelis įstaigos dalininkas, įstaigos savininko teises ir pareigas vykdo visuotinis dalininkų susirinkimas.

31. Įstaigoje yra šie valdymo organai:

31.1. visuotinis dalininkų susirinkimas;

31.2. vienasmenis valdymo organas – įstaigos direktorius;;

31.3. kolegialūs patariamieji valdymo organai: stebėtojų taryba, gydymo taryba, slaugos taryba.

32. Įstaigos dalininko kompetencijai priskiriama:

32.1. keisti įstaigos įstatus ir juos patvirtinti;

32.2. tvirtinti įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą;

32.3. organizuoti viešą konkursą įstaigos direktoriui į darbą priimti ir tvirtinti viešo konkurso nuostatus;

32.4. tvirtinti kitų pareigų, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu sąrašą ir kvalifikacinius reikalavimus;

32.5. tvirtinti konkurso kitoms pareigoms, į kurias darbuotojai priimami konkurso b9du, nuostatus įstatymų nustatyta tvarka;

32.6. skirti ir atleisti įstaigos direktorių, nustatyti jo darbo sutarties sąlygas, sudaryti su juo darbo sutartį ir ją nutraukti įstatymų nustatyta tvarka, tvirtinti pareigybės aprašymą, rengti direktoriaus atestaciją;

32.7. priimti sprendimą dėl įstaigos direktoriaus išvykimo į tarnybines komandiruotes užsienyje;

32.8. priimti sprendimą pertvarkyti įstaigą;

32.9. priimti sprendimą dėl įstaigos tapimo kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve;

32.10. priimti sprendimą dėl įstaigos naujų dalininkų priėmimo;

32.11. tvirtinti įstaigos veiklos strategiją;

32.12. nustatyti įstaigos veiklos vertinimo kriterijus;

32.13. nustatyti vidaus kontrolės įstaigoje tvarką;

32.14. įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas bei jų apskaičiavimo metodikas;

32.15. nustatyti įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti pačiai įstaigai;

32.16. tvirtinti įstaigos metinę finansinę atskaitomybę;

32.17. nustatyti įstaigos direktoriaus atlyginimą;

32.18. gauti informaciją apie įstaigos veiklą;

32.19. priimti sprendimą dėl įstaigai perduodamo pagal panaudos sutartį ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, įkeitimo;

32.20. priimti sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų patvirtinimo;

32.21. priimti sprendimą pertvarkyti įstaigą;

32.22. priimti sprendimą likviduoti įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą.

32.23. skirti ir atleisti likvidatorių;

32.24. priimti sprendimus dėl įstaigos audito ir audito įmonės parinkimo;

32.25. analizuoti įstaigos veiklą, veikti valstybės ir įstaigos naudai laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme išdėstytų principų;

32.26. spręsti kitus įstatymuose, įstatuose įstaigos savininko kompetencijai priskirtus klausimus.

33. Įstaigoje yra administracija, kuri veikia pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą administracijos darbo reglamentą. Įstaigos administracija vykdo įstaigos savininko sprendimus ir atlieka kitas įstatymuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytas funkcijas.

34. Įstaigos direktorius renkamas viešo konkurso tvarka pagal įstaigos savininko patvirtintus konkurso nuostatus. Įstaigos direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, įstaigos savininko sprendimais ir pareigybės aprašymu.

35. Įstaigos administracijos vadovo kompetencijai priskiriama:

35.1. organizuoti viešosios įstaigos veiklą ir veikti viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis bei valdžios institucijomis;

35.2. sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigos darbuotojais, nustatyta tvarka juos skatinti arba skirti drausmines nuobaudas, nustatyti ir tvirtinti darbuotojų pareigybių sąrašą.

35.3. prisiimti atsakomybę už finansinės atskaitomybės sudarymą;

35.4. teiti informaciją visuomenei apie įstaigos veiklą;

35.5. vadovauti įstaigos pagrindinei ir ūkinei veiklai, tvarkyti jos reikalus, užtikrinti įstaigos darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;

35.6. teikti duomenis ir dokumentus juridinių asmenų registrui;

35.7. teikti metinę finansinę atskaitomybę ir metų veiklos ataskaitą įstaigos savininkui;

35.8. atstovauti įstaigai teisme ir kitose institucijose;

35.9. teikti klausimus svarstyti įstaigos savininkui;

35.10. atidaryti ir uždaryti sąskaitas bankų įstaigose;

35.11. be atskiro įgaliojimo veikti įstaigos vardu ar įgalioti kitus asmenis vykdyti jo kompetencijai priskirtas funkcijas;

35.12. suderinus su įstaigos Stebėtojų taryba, tvirtinti darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką;

35.13. teikti savininkui įstaigos įstatų pakeitimo projektą;

35.14. leisti įsakymus, duoti nurodymus, privalomus visiems darbuotojams;

35.15. tvirtinti vidaus tvarkos taisykles, parengti ir tvirtinti darbuotojų pareigybių aprašymus, skyrių nuostatus, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;

35.16. organizuoti padalinių vadovų priėmimo į darbą viešą konkursą;

35.17. organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją;

35.18. informuoti įstaigos savininką apie neefektyviai dirbančius įstaigos padalinius ir spręsti jų reorganizavimo ar likvidavimo klausimus;

35.19. atsakyti už perduoto pagal panaudos sutartį bei įstaigos įsigyto turto tinkamą naudojimą ir išsaugojimą;

35.20. įstaigos vardu pasirašyti dokumentus ir įgalioti kitus asmenis vykdyti įstaigos administracijos vadovo kompetencijos funkcijas;

35.21. gavus raštišką įstaigos savininko sutikimą, parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti ilgalaikį materialųjį turtą, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

36. Kolegialus patariamasis organas – Stebėtojų taryba, sudaroma penkeriems metams įstaigos veiklos viešumui užtikrinti.

37. Stebėtojų taryba sudaroma iš penkių narių: dviejų įstaigos savininko paskirtų atstovų, vieno Druskininkų savivaldybės tarybos nario, vieno Druskininkų savivaldybės tarybos nario, vieno Druskininkų savivaldybės tarybos paskirto visuomenės atstovo, vieno įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinės (-ių) sąjungų atstovo. Jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos, atstovą skiria darbuotojų visuotinis susirinkimas.

38. Įstaigos direktorius savo įsakymu tvirtina Stebėtojų tarybos sudėtį.

39. Stebėtojų tarybos nariais negali būti asmenys, kurie dirba įstaigos valdymo organuose, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasose, taip pat sveikatos draudimo įmonėje.

40. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš savo pareigų kadencijai nepasibaigus apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ir jį delegavusią instituciją ne vėliau, kaip prieš keturiolika dienų.

41. Stebėtojų tarybos narys gali būti atšauktas iš stebėtojų tarybos:

41.1. jo raštišku prašymu;

41.2. institucijos, delegavusios savo atstovą į Stebėtojų tarybą, sprendimu;

41.3. įstaigos darbuotojų visuotinio susirinkimo išrinktas atstovas darbuotojų visuotinio susirinkimo nutarimu;

41.4. įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinės sąjungos nutarimu, jeigu ji buvo delegavusi savo atstovą.

42. Vietoj atsistatydinusio ar atšaukto Stebėtojų tarybos nario jį skyrusi institucija skiria naują narį.

43. Stebėtojų tarybos kompetencija:

43.1. analizuoti įstaigos veiklą;

43.2. išklausyti ir įvertinti įstaigos direktoriaus parengtą metinės veiklos ataskaitą.

44. Stebėtojų tarybos susirinkimai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Stebėtojų tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemta tarybos pirmininko balsas. Stebėtojų tarybos sprendimai yra teisėti, jei juos priimant dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių.

45. Kiti Stebėtojų tarybos veiklos klausimai nustatyti Stebėtojų tarybos darbo reglamente (nuostatuose).

46. Su Stebėtojų tarybos nariais darbo sutartis nesudaroma, už darbą Stebėtojų taryboje neapmokama.

47. Įstaigos gydymo ir slaugos tarybos sudaromos geresnei sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybei užtikrinimui įstaigoje. Šių patariamųjų valdymo organų nariams už darbą nemokamas.

48. Gydymo tarnyba sudaroma įstaigos direktoriaus įsakymu iš padalinių vadovų, gydytojų. Gydymo tarybą sudaro ne daugiau kaip 5 nariai. Gydymo tarnybai pirmininkauja įstaigos direktorius arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Gydymo taryba veikia pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą darbo reglamentą. Iš Gydymo tarybos narys atšaukiamas įstaigos direktoriaus įsakymu.

49. Gydymo tarybos kompetencija:

49.1. svarstyti asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus;

49.2. periodiškai rengti klinikines konferencijas ir seminarus;

49.3. svarstyti naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų bei pirmaeilės įrangos įsigijimo klausimus;

49.4. siūlyti įstaigos direktoriui sudaryti įstaigoje gydytų pacientų mirčių, epidemiologijos klausimų nagrinėjimo ir kitas su asmens sveikatos priežiūra susijusias komisijas;

49.5. analizuoti gydymo kokybę ir klaidas;

49.6. tikrinti įstaigos direktoriaus įsakymų ir nurodymų vykdymą, kaupti ir analizuoti įstaigos struktūrinių padalinių bei atskirų darbuotojų pasiūlymus ir rekomendacijas;

49.7. analizuoti specialistų dalykinės kvalifikacijos būklę ir teikti įstaigos direktoriui pasiūlymus dėl būtinųjų specializacijų, kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo;

49.8. svarstyti struktūrinių padalinių darbo organizavimo ir veiklos rezultatus, atsižvelgiant į statistinius ir ekonominius duomenis ir rodiklius;

49.9. aptarti pradedančiųjų dirbti gydytojų ruošimąsi praktinei veiklai;

49.10. nagrinėti sanitarinio epidemiologinio režimo problemas, analizuoti tyrimų ir gydymo planų vykdymą, sutartinių įsipareigojimų bei programų vykdymą, svarstyti medicininės dokumentacijos pildymo kokybės klausimus;

49.11. svarstyti kitus aktualius įstaigos veiklai klausimus.

50. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos direktoriui.

51. Gydymo tarybos nariai renkasi į posėdžius ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį. Atsiradus skubių problemų ar klausimų, gali būti kviečiami neeiliniai posėdžiai.

52. Gydymo tarybos nariai turi teisę gauti detalią informaciją apie svarstomą klausimą, pareikšti savo nuomonę bei pasiūlymus svarstoma tema.

53. Gydymo tarybos nariai privalo dalyvauti posėdžiuose.

54. Gydymo taryba ir atskiri nariai teikia tik kompetentingus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus pasiūlymus ir rekomendacijas.

55. Slaugos taryba sudaroma įstaigos direktoriaus įsakymu iš įstaigos padalinių slaugos specialistų. Slaugos tarybą sudaro ne daugiau 5 narių. Slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos direktoriaus pavaduotojas slaugai arba kitas įgaliotas darbuotojas. Slaugos taryba savo darbą organizuoja pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą reglamentą. Iš Slaugos tarybos narys atšaukiamas įstaigos direktoriaus įsakymu.

56. Slaugos tarybos kompetencija:

56.1. svarstyti pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus, siūlyti perspektyvias ligonių slaugymo kryptis, numatyti jų realizavimo būdus;

56.2. analizuoti slaugos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo poreikius ir siūlyti įvairias kvalifikacijos kėlimo formas;

56.3. organizuoti slaugos studentų praktiką, teikti pasiūlymus jai tobulinti;

56.4. nagrinėti pacientų skundus, susijusius su slaugos kokybe, ir priimti sprendimus;

56.5. svarstyti kitus aktualius su slauga susijusius klausimus.

57. Slaugos taryba svarstomais klausimais gali teikti pasiūlymus įstaigos direktoriui.

58. Slaugos tarybos nariai renkasi į posėdžius ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį. Atsiradus skubių problemų ar klausimų, gali būti kviečiami neeiliniai posėdžiai.

59. Slaugos tarybos nariai turi teisę gauti informaciją apie svarstomą klausimą, pareikšti savo nuomonę bei pasiūlymus svarstoma tema, susipažinti su slaugos personalo darbu įstaigos padaliniuose.

60. Slaugos tarybos nariai privalo dalyvauti Slaugos tarybos posėdžiuose, laiku ir atsakingai vykdyti Slaugos tarybos nutarimus.

61. Slaugos tarybos nariai atsakingi už nutarimų, priimtų Slaugos tarybos posėdžių metu, vykdymą ir informacijos perdavimą atsakingiems asmenims.

62. Detaliau gydymo ir slaugos tarybų sudarymą, teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskirstymo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato gydymo tarybos ir slaugos tarybos nuostatai, patvirtint įstaigos direktoriaus įsakymu.

63. Medicinos etikos reikalavimų kontrolei įstaigoje sudaroma Medicinos etikos komisija.

64. Medicinos etikos komisija išrenkama įstaigos darbuotojų atstovų konferencijoje trijų metų laikotarpiui, Medicinos etikos komisijos sudėtų įsakymu tvirtina įstaigos direktorius. Medicinos etikos komisija veikia pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą darbo reglamentą (nuostatus).


VII. ĮSTAIGOS ADMINISTRACIJOS, PADALINIŲ, FILIALŲ VADOVŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ ORGANIZAVIMO IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ TVARKA


65. Įstaigos padalinių vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos direktorius.

66. Įstaigos padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.

67. Sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros specialistai privalo turėti atitinkamą profesinę kvalifikaciją įrodantį dokumentą (licenciją, sertifikatą ir pan.), suteikiantį teisę dirbti darbą, į kurį specialistas priimtas.


VIII. ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI, JŲ PASKIRSTYMAS IR DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA


68. Įstaigos lėšų šaltiniai:

68.1. privalomojo ir savarankiškojo sveikatos draudimo fondo lėšos pagal sveikatos priežiūros įstaigų sutartis su valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis ar savarankiškojo sveikatos draudimo įstaigomis;

68.2. įstaigos savininko skirtos lėšos;

68.3. valstybės ir savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai;

68.4. valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų lėšos, skirtos sveikatos programų finansavimui;

68.5. lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės investicinių programų lėšos;

68.6. Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;

68.7. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sutartis už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;

68.8. lėšos, gaunamos kaip parama, dovanam taip pat lėšos, gautos pagal testamentą;

68.9. asignavimai medicinos studijų ir mokslo poreikiams tenkinti;

68.10. skolintos lėšos;

68.11. pajamos už parduotą ar išnuomotą įstaigos turtą;

68.12. kitos teisėtai įgytos lėšos.

69. Kiekvienais finansiniais metais įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo gaunamų lėšų išlaidų sąmatą. Finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina įstaigos savininkas. Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai.

70. Lėšas, gautas kaip paramą, taip pat pagal testamentą, įstaiga naudoja paramos tiekėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Šios lėšos ir lėšos, gautos iš valstybės ir savivaldybės, laikomos atskiroje įstaigos lėšų sąskaitoje.

71. Įstaigos pajamos paskirstomos šia tvarka:

71.1. įstaigos nuostatuose numatytai veiklai bei įsipareigojimams vykdyti;

71.2. įstatymų numatytiems mokesčiams;

71.3. įstaigos personalo kvalifikacijai kelti;

71.4. naujoms sveikatos priežiūros technologijoms įsigyti ir įdiegti;

74.5. patalpų remontui ir priežiūrai;

71.6. įstaigos darbuotojų kultūrinėms ir socialinėms reikmėms;

71.7. įstaigos darbuotojų skatinimo premijoms ir materialinei pagalbai nelaimės atveju.

72. Įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas, gautas kaip parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.

73. Įstaigos savininkas turtą įstaigai gali perduoti panaudos pagrindu įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

74. Įstaiga ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių vykdymą gali tik gavusi raštišką įstaigos savininko leidimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

75. Įstaiga, pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nereikalingą materialųjį turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja teisės aktuose nustatyta tvarka.

76. Įstaiga gautų pajamų negali perduoti įstaigos savininkui.


IX. ĮSTAIGOS FINANSINĖ VEIKLOS KONTROLĖ


77. Įstaigos teikiamų paslaugų kokybės valstybinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, kitų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų įgaliotos institucijos.

78. Įstaiga veikia vadovaudamasi galiojančių teisės aktų nuostatomis.

79. Buhalterinę apskaitą įstaigoje tvarko vyriausiasis finansininkas. Vyriausiojo finansininko funkcijas pagal sutartį gali atlikti it kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė.

80. Įstaigos finansinei veiklai kontroliuoti ir metų ūkinės – finansinės veiklos patikimumui atliekamas auditas teisės aktų nustatyta tvarka.

81. Auditą atlieka įstaigos savininkas ar jo nustatytas nepriklausomas auditas.

82. Valstybės kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti įstaigos veiklą.


X. ĮSTAIGOS ĮSTATŲ KEITIMO IR PAPILDYMO TVARKA


83. Iniciatyvos teisę keisti ar papildyti įstaigos įstatus turi įstaigos administracija, kolegialus patariamasis valdymo organas ir įstaigos savininkas.

84. Įstatų pakeitimus ir papildymus tvirtina įstaigos savininkas.

85. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos įstatymų nustatyta tvarka.


XI. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA


86. Filialas yra įstaigos padalinys, turintis atskirą buveinę ir filialo vadovą. Filialas nėra juridinis asmuo ir veikia įstaigos vardu pagal filialo nuostatus ir filialo vadovui suteiktus įgaliojimus. Filialo nuostatus tvirtina, keičia ir papildo įstaigos direktorius.

87. Filialui leidžiama turėti sąskaitas. Filialo turtas yra apskaitomas įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje.

88. Suderinęs su įstaigos savininku, sprendimas dėl įstaigos filialų steigimo ir veiklos nutraukimo (likvidavimo) priima įstaigos direktorius.

89. Filialas registruojamas ir išregistruojamas įstatymų nustatyta tvarka.

90. Įstaigos filialų skaičius neribojamas.

91. Apie filialo veiklą filialo vadovas atsiskaito įstaigos direktoriui.


XII. ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMO, PERTVARKYMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA


92. Įstaiga gali būti reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.


XIII. PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ PASKELBIMO TVARKA


93. Įstaigos pranešimai ir skelbimai, kurie pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus turi būti paskelbti viešai, skelbiami ligoninės internetiniame puslapyje arba vietinėje spaudoje arba siunčiami kiekvienam suinteresuotam asmeniui raštu registruotu laišku, faksu, nuskenuoti el.paštu arba įteikiami asmeniškai pasirašytinai.

94. Kita vieša informacija, kurios pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus skelbti viešai neprivaloma, pasirinktinai skelbiama įstaigos informaciniuose ar tinklapyje.


XIV. DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO DALININKAMS IR VISUOMENEI TVARKA


95. Įstaigos direktorius turi parengti ir pateikti įstaigos dalininkams ir kitiems suinteresuotiems asmenims praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša.

96. Ataskaitoje turi būti nurodyta:

96.1. informacija apie įstaigos veiklą, įgyvendinant jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus;

96.2. įstaigos savininkas finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;

96.3. įstaigos gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus;

96.4. įstaigos išlaidos per finansinius metus;

96.5. informacija apie įstaigos įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus;

96.6. įstaigos darbuotojų skaičius finansinių metų pradžioje ir pabaigoje.

97. Įstaigos veiklos ataskaitoje gali būti ir kita informacija, kurią nustato įstaigos savininkas

______________________________________